Jis įdomiai turėtų matyt pasaulį.
Gyvena savo kiaute, lėtai ropinėja po visus namus. Nepastebimas, neerzinantis, įkyriai nereikalaujantis dėmesio, bet užkariavęs širdis. Mano močiutė man padarė mano mėgstamos egzotiškos arbatėlės. (:
Kūryba sklinda manimi kaip arbatos sukeliama šiluma.
Žiūrim su seneliais filmą. Senelis susikaupęs, o močiutė, nors ir pažiūri kas pusvalandį, per minutę įsijaučia. " Kąsk kąsk, čiupk, mesk ietį " ir pnš. Močiutė nori, kad pabaisa suęstų kokį žmogų. ; D
Gal kas nors irgi matė šitą filmą? (Actekų siaubas.)
Bet ta pabaisa jau taip netikroviškai padaryta... ;o
Vienas iš karių ką tik mirė. Jam žarna išlindo. Hm. : D gerai, kad tik arbatą geriu, be kokiopyragėlio.
Mano sijonas skleidžia plyšimo garsą.
Bet jis neplyšo. Šaunuolis! (sun)
Žodžiu. Iki (turbūt) ryt ryto. O gal dar šiandien užeis parašyti.
Loves, minkštaa
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą